Būčiau
medis,
Augčiau
šimtą metų,
Pjaustytų
nudžiūstančias šakas,
Naujas
vėl nuplėštų vėtros,
Bėgančios
per mišką
Rėkdamos
kažką,
Ko
nesuprantu…
Būčiau
medis, – padėkočiau
Lietui,
žemei,
Dovanočiau
jai lapus,
Ant
kiekvieno užrašyčiau:
„Ačiū,
ačiū, ačiū’’,
Jei
žinočiau, – niekas nepražus…
Būsiu
šiandien medis,
Storas
ir stiprus,
Pjaustė
ir ne vieną šaką,
Liečiu
šimtametį,
Būsiu,
kol jis bus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą