Rudens atradimai

Ant buvusių šlovės griuvėsių

Rudens vėjas šoka,

Deginami jie ilgiau rusena,

Iš po lapų sutrešusių

Iškapsto laimės trupinius –

Pokerį, konjaką,

Draugų pasisėdėjimus per naktį...

Paryčiais – pagirios,

Bet žiebiasi viltis,

Kad kažkada buvai dar jaunas,

Rašei žodžius,

Lyg skiedras skaldei,

Bet staiga tingulys aplanko

Ir dedi plunksną po sutrinta pagalve...

Kartoji ryte vakare

Tą pačią ir melodiją,

Renki pasenusias citatas

Iš buvusio spektaklio,

Iki vakaro prisigeri,

Sakai bet kam,

Kad myli ir mylėsiu,

Tarsi savo mamą,

Sukursiu dar nežinomą šedevrą

Ir vėl pasineri į taurę vyno,

Šviežią, naują...

Tokia jau paralelė, –

Iliuzijomis tiktai buvę,

Save genijais vadinę,

Iki šiol gyvena...

Vėl traukiu iš lentynos

Dostojevskio „ Idiotą’’, –

Nepaseno.