2018 m. lapkričio 15 d., ketvirtadienis

Rudens atradimai




Ant buvusių šlovės griuvėsių
Rudens vėjas šoka,
Deginami jie ilgiau rusena,
Iš po lapų sutrešusių
Iškapsto laimės trupinius –
Pokerį, konjaką,
Draugų pasisėdėjimus per naktį...
Paryčiais – pagirios,
Bet žiebiasi viltis,
Kad kažkada buvai dar jaunas,
Rašei žodžius,
Lyg skiedras skaldei,
Bet staiga tingulys aplanko
Ir dedi plunksną po sutrinta pagalve...
Kartoji ryte vakare
Tą pačią ir melodiją,
Renki pasenusias citatas
Iš buvusio spektaklio,
Iki vakaro prisigeri,
Sakai bet kam,
Kad myli ir mylėsiu,
Tarsi savo mamą,
Sukursiu dar nežinomą šedevrą
Ir vėl pasineri į taurę vyno,
Šviežią, naują...
Tokia jau paralelė, –
Iliuzijomis tiktai buvę,
Save genijais vadinę,
Iki šiol gyvena...
Vėl traukiu iš lentynos
Dostojevskio „ Idiotą’’, –
Nepaseno.



Komentarų nėra: