2018 m. lapkričio 13 d., antradienis

Be šalnų




Atvėriau tau plačiai akis,
Kai pati pasauliui atsivėriau,
Tu suteikei ramybę širdžiai,
Pamilau net lauko gėlę,
Savo sielos darželio nuo tada
Jau niekada netvėriau…
Saulutė šildo, krapina lietus,
Pasveikina snaigė pirmoji,
Nusvyra galva po stiprių šalnų,
O grūdas būna ir išlieka
Pasisėjęs,
Nors ir kažkoks atrodo senas
Ir susiraukšlėjęs.



Komentarų nėra: