Atvėriau
tau plačiai akis,
Kai
pati pasauliui atsivėriau,
Tu
suteikei ramybę širdžiai,
Pamilau
net lauko gėlę,
Savo
sielos darželio nuo tada
Jau
niekada netvėriau…
Saulutė
šildo, krapina lietus,
Pasveikina
snaigė pirmoji,
Nusvyra
galva po stiprių šalnų,
O
grūdas būna ir išlieka
Pasisėjęs,
Nors
ir kažkoks atrodo senas
Ir
susiraukšlėjęs.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą