Platėja
upės,
Apauga
ežerai,
Dumblėja
mažos kūdros,
Tiesiami
keliai,
Statomi
nauji namai –
Stikliniai,
mūriniai –
Labai
gražu, labai gerai,
Kad
lieka medžiai
Šimtamečiai
Prie
naujųjų…
Jie –
tarsi mūsų
Vis
minimi senoliai, –
Karstosi
po medžius vaikai,
Ant
suoliukų ilsisi seni,
Jauni
net ir pasibučiuoja,
Šešėliai
visada šmėžuoja...
Rudenį
lapai laikosi ilgai,
Pirmieji
sprogsta ir žaliuoja,
Žilviti,
žilvitėli,
Tu
dar nepavargai, –
Nulinkusias
lig žemės
Vėjas
tau šakas siūbuoja,
Lyg
savąją myluoja…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą