2018 m. lapkričio 7 d., trečiadienis

Tėvynės širdis




Senokai belipau
Į aukštus kalnus,
Širdis pasako,
Kiek jėgų turi,
Smilkiniuose kažkas,
Tarsi plaktukas kala,
Pusiaukelėje uždūsti…
Kalnai – jauniems,
Eglutėms ir berželiams,
O senas medis atsparus
Giliomis šaknimis,
Iš ten ir paskutinės jėgos,
Senoliai kalba su mumis
Įvairiomis tarmėmis…
Visa mūsų šalis – tik vienos kalvos,
Ant jų stovėjo pilys,
Staugė geležinis vilkas naktimis,
Sapnavosi ar buvo pasaka,
Dabar jau niekas
Neprisikels ir nebe atsakys…
Saugau širdį lipdama į kalną,
Net ir mažą kalvą, –
Siauri statūs laipteliai,
Sudužti gali stiklo
Gyvas rutulys,
Jeigu neatlaikys…




Komentarų nėra: