Polaidžio atskirti

Skanesnė ir duona,

Kai pluta parudusi,

Kvepia beržo dūmu

Troba atsibudus.

Minkštesnė už pūką,

Mamos pagalvėlė,

Ten ji žąsų, vištų

Plunksneles sudėjo.

Nerimas dėl tilto,

Nors iš tvirto medžio

Buvo jis padirbtas,

Polaidžio atskirtas

Žmogus lieka bėdžius.

Pajusi gal kvapą

Tolimos sodybos,

Iš tol negirdėsi,

Kad parjoja brolis,

Kaip tas tiltas bilda.

Taip vis dar norėčiau

Aplankyti sodą,

Vien klevus stebėti

Man vienai pabodo.

Pamatyčiau sesę,

Kaip ji rūtą sėjo,

Ilgą vagą morkų,

Kai abi ravėjome.

Viskas gražu miela

Buvo mūsų tėviškėje…