Prailgsta
rudens dienos,
Be
saulės šviesos
Ilgėja
vakarai,
Dažną
nerimas kankina,
Tada
ir gaila lapo vienišo,
Pakibusio
ir plaikstomo,
Kol
jis pasiekia žemę…
O
žemėje – jau šalta,
Tveria
ne kiekvienas,
Nuo
vėjo neapsaugo
Šaltos
sienos,
Mėnesienos…
Geltoni
lapai – mano dienos,
Nesužaliuosiu
tais pačiais,
Nors
bus pavasaris ne vienas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą