Kitokios kalbos

Kaip galiu kalbėti

Apie auksą,

Kurio neturėjau,

Turiu auksinį žiedą,

Kurį sesuo mūvėjo,

Nukaltas jis iš pinigo,

Kurį mums liepė caras,

Dar tais laikais,

Kai valdė ir gyvavo.

O kaip galiu kalbėti,

Kai apie meilę

Dar nebuvo kalbama,

Supiršdavo ir veždavo

Į kitą kaimą,

Net nuotakos nepabučiavęs

Našlys ar bernas senas,

Svarbu, kad turi namą.

Kaip aš galiu kalbėti apie vaiką,

Kuris dar negyveno,

Jei nemačiau akių,

Negirdėjau pirmo riksmo,

Žingsnelių į namą…

Paukšteliai išskrenda

Ir vėl sugrįžta,

Gieda giesmę ir nemokyti,

Bet savo.