Sunki tyla

Motina tyli,

Kai sunku kalbėti

Apie vaikų bėdas,

Kaip jie išskrido juodvarniais,

Ji negalėjo suturėti, –

Liko kape.

Motina tyli,

Nors sunku tylėti,

Apie dukters bėdas,

Kai ji išėjo basomis,

Plaukė per upes,

Klaidinančiam miške

Vis kelio klausinėjo,

Kad tiktai brolius

Žmonėmis atverst,

Motina tylėjo,

Negalėdama padėti, –

Seniai jau po žeme.

Motina tyli,

Bijodama pakenkt savo vaikams,

Kai jie sugrįžę

Ims kalbėti,

Kas juos užkeikė, –

Tėvas su pamote susibars.

Iki dabar motina tyli

Bijodama pakenkt savo vaikams.