Stygiaus balsas

Gandrai išsižada silpniausio,

Kai misto pristinga,

Jį išstumia iš lizdo artimieji

Broliai ar seserys,

Kad patys liktų,

Ar nesijaučia jie po to kalti,

Kad vieno stinga?

Gegutė deda kiaušinius

Į mažų paukštelių lizdą,

Ar ji sugrįžta dar pas juos,

Kai maisto stinga,

O alkanas vaikelis

Sudrasko ir maitintoją?

Pavasariais kūdrose –

Daugybė kurkulų,

Medžiuose – grambuolių,

Tūkstančiai išsirita...

Kodėl gi rudenį mažai varlių

Ir garso nesigirdi,

Vienetai peržiemoja po ledu,

Nes visiems visko stinga...

Mažėja paukščių ir varlių,

Gegutė vėl pavasarį

Skaičiuoja metelius

Linkėdama pasauliui

Pratęsimo,

Kol balso pristinga:

„ Būkite laimingi.’’