Ieškau gyvenimo prasmės,
Bet tai – beprasmiška;
Tas pats, kaip jūroje
versmės,
Kai ji plati,
O upeliukas siauras
mąžta...
Praryja jį banga
Ir atsidūsta praeitis,
Gyvenimas – miražas, –
Jis nuplaukė, ir taškas.
Neburiu iš kavos tirščių,
Neverčiu kortų kaladės,
Pati seniai žinau,
Kad visa tai –
beprasmiška.
Svajoju, kad basa brendu
Per žalią pievą,
Renku skaidrią rasą,
O prieš mane – lenta,
Tik šimtalangės šaškės,
Galvosūkis šalia,
Nes reikia ir prasmingai
Paskutinę partiją
išlošti...
2 komentarai:
Jus labai naši, šviesi ir talentingė poetė!
Irgi geras ir išmintingus žmogus!
Linkiu jums ilgas gyventi ir daug kūrybišku sėkmės!
Dabar jusu pastoviai skaitytoja Irina Romanova.
Ačiū.Labai džiugu.
Rašyti komentarą