Gyvenimo kaita –
Tai tik bėgimas,
Kartais net nežinia,
Kokia ir kryptimi,
Kada pasieki tikslą,
Juokas ima, –
Ir ko tenai lėkei,
Nes viskas paprasta,
Ranka pasiekiama,
Ne tik erelio akimi.
Atsisuka šiaurys –
nepalengvėja,
Nes laukei ne šalnos,
O sielai šilumos;
Tada ir pasuki prieš
vėją,
Kai nėra kitos
išeities...
Gyvenimas – šachmatų
partija,
Čia krenta karalienė,
Karalius dar kovos,
Kol būna pėstininkas
Ir ją pavaduoja...
Čia niekas neišduoda,
Tik protas lauką
atkovoja,
Garbė, kad visus
iškapojo,
Tuščia lenta galop...
Užverčia ją iki
partijos kitos,
Kada spalvas pakeičia,
Pėstininkas vėl
žygiuoja,
Dar ilgai kovoja...
Su kuo?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą