Mano brangūs vaikai,
Saulutė nusileido
Ir man jau vakaras atėjo,
Nuslinko liūdesys nuo
veido...
Gyvenimas gražus,
Kol jo nepurto vėjas,
Tada byra rasa,
Net lapai ir šakelės,
Iš motinos akių
Ne viena ašara
Į jūsų kelią...
Kai vėl pavasaris
pražysta
Tulpėmis, narcizais,
Skubu pasveikinti visus
Ir dalinu jums šypsenas,
Kaip brangų prizą,
Kad iškentėte ir
išbandymus sunkius,
Namo sugrįžote;
Vieni kitiems už viską
padėkojame,
Netgi klaidas atleidžiame.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą