Balti žiedai

Pavasario žiedynai,

Gražiausios – tyros spalvos;

Dabar visur – tik balta balta,

Ant žalių pievų karaliauja

Geltonos pienės,

O jų prinokusios galvelės – baltos...

Tai laimės parašiutai,

Skriejantys ir nusileidžiantys žemai,

Sparneliai – švelnūs švelnūs,

Sėkla ruda prie žemės glaudžiasi

Ir pašosi palaiminimo,

Kad dygtų žalias daigas

Ir sveikintų mėlyną dangų,

Kur saulė ritasi,

Šukuoja gelsvus plaukus,

Bet ji – aukštai aukštai...

Šiandien baltai aš apsirengusi,

Balti balti,

Kaip laumės, garbiniai,

Akacijų tvora taip kvepia

Ir bitės dūzgia avily, visai arti...

Raudonos tulpės užsimerkė,

Pražys jurginai rudenį

Visų spalvų žiedais,

Juos pamatys, kurie sulauks, –

Visi vaikai, visi jauni...

Neužmirštuolė ant kalnelio

Dairosi...

Kur jos tėvai?