Tėvų klaidų vaikams
Negalima kartoti,
Jie savo jau atvargo
Ir kalba baigta,
Vaikai ateina ir palieka
Gyvenimą saviems vaikams.
Nėra kartos,
Kuri nematė vargo,
Išbandymai nuo Dievo,
Ką tikime visi,
Analizuodami gyvenimą
Dažnai net neužmiegame,
O keliamės, kai gelia
Kažkur giliai, širdy...
Vandenyje drumzlės
Ne visada į dugną sėda,
Jos plaukia pasroviui,
Kiekviena – savo sūkury,
Tada ir nebrendu
Į tą upelį, kur jau
būta,
Patarsiu nedaryti ir
kitam.
Viena klaida
Prie kitos limpa,
Nuplaunu savo ir einu,
Tiktai skarelė ant galvos
Saulės išbalinta
palieka, –
Ji – motinos austa...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą