Be meilės, nebūtų
pasaulio;
Kūryba – tai versmė,
Iš kurios plaukia laimė,
Kad čia, dabar vis
gyveni...
Draugystė – mūsų
saulė;
Jinai šilta, šviesi,
Apglėbusi pasaulį
Glosto galvas,
Kad būtume artimesni...
Mylėdami draugus
nesenstame, –
Kaip ir visi:
Gėlė, medžio viršūnė
Ir trykštanti gelmių
srovė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą