2014 m. gegužės 23 d., penktadienis

Ilgai žydinti gėlė



Be laiko nepražysta gėlės,
Nebent jos būna kambary
Ir atvežtos iš ten,
Kur šviečia saulės spindulėlis,
Kažkur prie jūros mėlynos
Ir geria vandens rūką,
Į viršų pasikėlusį,
Nes sūrūs vandenys
Tai ašara skaudi...
Ilgai ėjau, skubėjau, bėgau,
Kad pasodinčiau gėlę
Savo vazonėlyje
Mažyčiame širdies kampelyje
Ir man jisai žydėtų,
Kai pavargstu ilgam kely...
Dažnai gėlė pražysta rytą,
O susiglaudžia žiedas
Vakarui atėjus...
Tokia lemtis.


Komentarų nėra: