2014 m. gegužės 23 d., penktadienis

Dirvonai



Gyvenimas – dirvonas,
Aš – tiktai artojas,
Einantis vaga,
Pasėju grūdą, užakėju
Ir laukiu vakaro,
Kada užaugs manoji
Lietuva...
Nors pinasi už šiaudo
Pavargusios kojos,
Nukertu javą
Senelio dalge,
Vežu jau į malūną, –
Botagas – vėjas,
Jis kerta žirgui,
Bet pataiko man...
Kai pamatau sparnus iš tolo,
Susivokiu, kad esu Don Kichotas
Ir vienu mostu norisi
Daug ką pakeist savaip,
Bet miltai byra
Į gėrybių maišą iš viršaus,
Dažniau – pro šoną,
O lieka rytdienai nesuarti dirvonai;
Šiaudinė skrybėlė
Ir duonoje – pelai.



Komentarų nėra: