2014 m. gegužės 11 d., sekmadienis

Pavasario vaikai



Laukiau tikrų jausmų,
Bet ne jausmingų žodžių, –
Jie galvą apsuka,
Kaip rožių raudonų kvapai
Ir užmiršti pavasario vilionėse,
Kad jie – žiedų
Užgęstantys laužai...
Laukinę obelį lankiau,
Kuri auga prie kelio,
Šįmet ji žydi gausiai,
Dvelkia kaip šiltas vėjelis,
Balti žiedai rausvais dar apvadais...
Prisiminiau, kad rudenį
Sunoksta palei kelią
Maži, raudoni
Rojaus obuoliai...
Kas juos per žiemą valgė?
Gal taip ir liko,
Kaip rūtų šakelės,
Kurios vainikuose turėjo atsiskleisti...




Komentarų nėra: