Knyga nuo seno
Traukė kaip ugnis,
Kuri užsižiebė
balanoje,
Iš jos ir ateitis,
Istorijos miražai...
Tikra tiesa, gal ir
pagražinta,
Kai kas ir nuo savęs,
Bet vis tiek mintis mano.
Atsiminimų knygos
Lieka ateičiai,
Kad nepamirštų nieko ir
vaikai,
Kaip tėvai gyveno,
Kad skirtų savą
Nuo to meto priešų,
Kurie ilgai gyvena...
Iš lagerių sugrįžusių
Net antkapiai juodi
Vien viltimi rusena,
Kad jų kančia ne veltui,
Nes ta stiprybės atgaiva
Dabar gyvename.
O knygų puslapiai,
Suklijuoti skiltelėmis,
Kaip metų švenčių
atlaidai,
Tik su kraujuotais
pakraščiais,
Padailinti juostelėmis.
Monsinjoro Alfonso Svarinsko "Nepataisomasis"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą