Svetimi žodžiai

Svetimi žodžiai – ne sava mintis,

Juos galima sakyti,

Netgi kitus guosti,

Bet nepajusi skonio burnoje,

Kai duona bus rūgšti

Ir sūraus prakaito

Nuo veido nenušluosto...

Sutrupa laikas, kaip akmuo,

Kai randi savo žodį,

Tada girdi kitus,

Net tolimų kraštų garsus,

Kad jie tave pasiektų,

Reikalingas vėjo gūsis...

Sunkus akmuo –

Sunkesnė vienuma,

Kai nesumerki bluosto,

Prisilieti tada ir prie akmens

Ir glostai, glostai...

Tada ir supranti,

Kad skauda tik širdis,

O niekas neprieis, nepasakys, –

Svetimas žodis – laikinas

Ramybės uostas.