2014 m. gegužės 13 d., antradienis

Tik Mocartas



Tik Mocartas taip gali,
Nes jam ir muzika –
Jis pats;
Vaikystė bėgdama pro šalį
Padovanojo žibutes, –
Tarsi melsvas natas, –
Pridėjo arfą,
O prie jo – smuikelį,
Simfoniją gamtos
Ir begalinę meilę...
Kažkur tyla, ramybė
Ir byra, byra,
Žvaigždės krenta...
Paliečia klavišus
Amžinai gyvas muzikantas,
Atsiveria dangus,
Iš ten saulėtekis nušvinta
Ir sieloje gaivu...
Oi, viduje dar laimės virpesys
Ir kraujas verda –
MOCARTAS.





Komentarų nėra: