Visą gyvenimą stačiau
Pakrantėje smėlio pilis,
Jas ardė bangos
atsiyrusios,
Po vieną smiltį
Vėl į gilumą sugrįžo...
Šlapia pėda, šlapi
delnai
Ir šlapios akys
Paplūdimio smėlį lipdo;
Pirma sugriuvo,
Antroje – viltis,
Nes trys karaliai auga
Iš gelmių užgimę...
Dvi pėdos, du delnai,
Dviejų akių
Dangaus žydrynė.
Oi, paskutinėje –
nežinomybė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą