2014 m. gegužės 13 d., antradienis

Pelėdžiukai



Turėjo pelėda
Mažus vaikelius,
Kiekvieną šukavo
Ir prausė klusnius.
Kiekvieną maitino
Koše, pieneliu
Ir šokti mokino,
Gražiausių dainų...
O žodžiai atskrido
Iš sodų, laikų,
Ką matė pelėda,
To mokė vaikus.
– Jie – patys gražiausi,–
Kalbėjo mama
– Oi, kokie protingi, -
Tėvelio kalba.
Priprato prie knygų
Pelėdos vaikai,
Tuoj bėgs į mokyklą
Ir bus mokiniai.
Bet mažas kiemelis –
Drevė palikta
Sapnuosis per amžius,
Nes ten – jų mama.






Komentarų nėra: