Būna katinai pūkuoti,
Beuodegiai ir taškuoti,
Balti, juodi ir rainuoti,
Dar visai visai pliki,
Nes per karšta kambary.
Kiemo katės labai gudrios,
Kačiukus išsaugo, ugdo,
Kad anksti pažintų pelę
Ir jos riestą uodegėlę...
O mažieji tik pasižiūri
Ir pagauna tarsi sūrį, –
Mano, kad tokie juokai...
Graudūs pelių pažadai,
Kad urvelyje vaikai,
Neįlįsite tenai.
Katinėliui pelė –
lobis
Kai prieš nosį –
šitoks grobis...
Kai užauga, jau sužino,
Kad visi turi šeimynas.
Pasakėlė viską gali
Nukeliauja katinėlis,
Į didžiulį aukso dvarą,
Čia vartus tuoj atidaro
Ir pamato karalaitę,
Kurios norų visad
paiso...
Ko paprašo, tą ir gauna:
Saldainiukų, žvaigždžių
saują,
Atveda ir karalaitį,
Kada miega visas dvaras...
Duokite tiktai batus,
Apkeliausime visus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą