2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

Gailiai



Už daugelį dalykų
Esame ir atsakingi,
Bet dar daugiau suklystame,
Kai bėgame ir renkamės kelius,
Tada takai pasipina
Ir kryžkelėse auga grybai,
Dažnai paslystame ant jų,
O savos klaidos –
Tokios artimos, –
Kaip gailiai prie mėlynių, –
Juos pajunti, kada uogas renki,
Bet sukasi galva
Tiktai namo parėjus,
Kai praregi...
Tegu už tas klaidas
Neteisia niekas,
O pats dar tuo labiau,
Kad surinkai mėlynes
Ant savo kojų ir kaktos...
Gyvenimas – viena klaida,
Kad gimstama tarsi iš nieko
Ir vėl į dulkę pavirsti.







Komentarų nėra: