Ant baltos drobės
Galima nupiešti saulę,
Aplinkui debesėlį baltą,
Betgi toliau – tik
mėlyna spalva,
O žemės drobėje –
Margi drugeliai...
Trumpa ir laiko atkarpa.
Vaivorykštėje visi mato
Tik lietaus lašelį
Ir visi dabar geria
Baltų žiedynų galią,
Kai iš kiekvieno kyla
saulė visagalė,
Kūrėjo laiminta ir
paversta šviesa.
Žaliuojančių pievų
rasa
Nuplauna tą takelį,
Iš kur ir atskrenda
drugeliai,
Lyg lenktyniauja su bite,
Kuri neša nektarą
Ir piešia, lipdo savo
namą
Ratuota kojele.
Oi, atsimerk, kada
pašaukia, –
Šis piešinys – tavo
lange,
Baltuoja motinos lino
skara,
Gyvenimo teptuko
paliesta...
Nupiešk savo gyvenimą
šalia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą