Prisėskime

Prisėskime ant kelmo

Seno ąžuolyno,

Jis – iš gilės vienos, –

Jo šaknyse – gyvenimo audringo

Visa lapija...

Viena šaka – paukštelių porai,

Kurie net giesme gali

Pažadinti girias,

Kita – jo gimtai šaliai,

Visiems mažiems vaikams,

Kad čia galėtų

Sukti sau lizdus,

Pakiltų net į dangų jų pulkai,

Pulkeliai

Ir perneštų giles...

Kai paklausysime dainų

Viso pasaulio,

Prisėsime ramiai

Ir prie akmens;

Ant jo – kryželis

Ir mūsų vardas

Didelėmis raidėmis,

Dar – ačiū tau...