2014 m. gegužės 15 d., ketvirtadienis

Prisėskime



Prisėskime ant kelmo
Seno ąžuolyno,
Jis – iš gilės vienos, –
Jo šaknyse – gyvenimo audringo
Visa lapija...
Viena šaka – paukštelių porai,
Kurie net giesme gali
Pažadinti girias,
Kita – jo gimtai šaliai,
Visiems mažiems vaikams,
Kad čia galėtų
Sukti sau lizdus,
Pakiltų net į dangų jų pulkai,
Pulkeliai
Ir perneštų giles...
Kai paklausysime dainų
Viso pasaulio,
Prisėsime ramiai
Ir prie akmens;
Ant jo – kryželis
Ir mūsų vardas
Didelėmis raidėmis,
Dar – ačiū tau...





Komentarų nėra: