Liudas Vasaris
Gyvenimas – tai nuolat
tekantis
Sraunus upelis,
Iš čia prasideda ir
kelias –
Per akmenėlius rieda,
Seklumoje – taip ramu,
Bet į pakalnę srūva
Visu greitumu...
Nepatyrimas skuba upeliu,
Bet kartais ir pro šalį;
Laisva valia,
Kada suaugi su dugnu...
Jaunystės pirma meilė –
Svajonė ir daina,
Kai nepasiseka gyvenime,
Vėl grįžtama pas ją.
Meilė – tik žodis,
O jausmas – viduje
Ir niekam neparodysi,
Kad verda kraujas, –
Kaip sūkurys upelio, –
Vos paminėjus mylimojo
vardą;
Paskęsta bučinys,
Šešėliu virsta
veidrodiniame paviršiuje,
Iškyla aistros bangoje
...
Oi, dar kaltė gyva, –
Nepriėmei gyvenimo
Upelio tėkmėje –
negrįžtama
Ir amžiams prarasta –
tokia tiesa....
Kas antrą kartą
Įbrenda į vandenį,
Plaukia prieš srovę
Su nauja jėga sušukdamas:
– Radau tave, tu man
– srovė šventa.
Radijo laida - spektaklis pagal "Altorių šešėlyje"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą