Dabar vėlu kalbėti,
Netgi atgailauti,
Kad neišmokiau atpažinti,
Kas svarbiau gyvenime,
Ar juoda duona
Ant baltos skarelės,
Ar sotus stalas
Prie mūrinio namo...
Pavalgai duonos,
Užgeri tik vandeniu
Ir sotis laikosi
Net iki rytojaus,
O balta duona sutrupa
Per vieną valandą,
Tampa sprangi,
Netinkanti artojui.
Juodi delnai – tai
kasdieninė duona,
Pavasarį dėl jos pakyla,
Leidžiasi saulelė,
Vilnija rugio varpos
Sveikindamos žemę,
Rytoj kvepės duonelė...
Kantrus būk, broli,
To mus ir moko žemė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą