Ramios senatvės

Kur kada keliavau, –

Lėktuvais, traukiniais,

Mažais ir dideliais laivais, –

Pėsčiųjų gatvė prieš akis,

Kur namas ir pavėsis,

Kokį grožį svetur mačiau,

Bet savojo ilgėjausi...

Palyginau mažas kalvas

Su Alpėmis, didžiu ugnikalniu,

O grįždama tik pasakiau:

– Gyvenkite laimingi.

Pasėmiau saują

Tyro tarsi krištolas vandens

Iš savo sodžiaus,

Palyginau su miestų

Užterštomis upėmis

Ir palinkėjau savo artimui

Ramios senatvės

Pėsčiųjų gatvėje,

Savo sode – prie šulinio.