Kur kada keliavau, –
Lėktuvais, traukiniais,
Mažais ir dideliais
laivais, –
Pėsčiųjų gatvė prieš
akis,
Kur namas ir pavėsis,
Kokį grožį svetur
mačiau,
Bet savojo ilgėjausi...
Palyginau mažas kalvas
Su Alpėmis, didžiu
ugnikalniu,
O grįždama tik pasakiau:
– Gyvenkite laimingi.
Pasėmiau saują
Tyro tarsi krištolas
vandens
Iš savo sodžiaus,
Palyginau su miestų
Užterštomis upėmis
Ir palinkėjau savo
artimui
Ramios senatvės
Pėsčiųjų gatvėje,
Savo sode – prie
šulinio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą