Baltumas

Pavasaris kelia visus, –

Pražysta senas, jaunas,

Pakeičia numestus lapus

Ir sodo obelis

Į baltą žiedą,

Kurį ilgai krauna...

Paskui įsisuka vėjelis –

Dulka žiedlapių puta

Ir žalią pievą dengia,

O pirmas sodo obuolys

Prieš saulę noksta, auga.

Į žemę krenta ne visi –

Tokia tik atranka,

Kad vieni kitus keičia;

Iš sveiko ir stipraus

Išauga naujas.

Prakandau senąjį

Ir sultimis mėgaujuosi,

O akyse – balta pusnis,

Ant obels – rūbas

Nuotakos linksmos,

Jos pirmas žingsnis –

Meilė.