Audros

Istorijos dėstytojas  A. Šapoka

Laukiu dienų dienas,

Kad vėjas pūstų,

Bet neužslinktų debesų banga,

Audra praslinktų,

Medžių nenulaužtų ,

Augtų ir smilga pakelėje žalia...

Jinai mokėjo pavėjui linguodama

Nokinti grūdų šluoteles,

Pasėjo net ant gruodo

Savo vaikų galveles,

Per žiemą iškentėję,

Pavasariui atėjus,

Sudygo vėl žalia veja...

Neatsilaikė daug beržų,

Net ąžuolo viršūnė

Liko nulaužta

Ir kelmas perskeltas,

Kada į plyšį kirvis ėjo,

Poškėjo per supjautas kalades...

Krosnis – šilta,

Žarsteklis karštas

Smilgą uždega.

Oi, vejas įpučia iš naujo žarijas...