Rytais keliuosi,
Kada saulė žiūri į
akis
Ir veda į miškus per
pievą.
Prisiskinu tik vieną
puokštę,
Kad tu ją pamatytum,
Ir pasakytum:
– Laikas bėga...
O laikrodžio aš neturiu,
Dažnai net nežinau
Metų dienos,
O valanda su paukščių
Giesmėmis prabėga...
Labai tik ilgas ilgesys,
Ilgesnis net už miegą,
Kai nematau tavęs,
Sapnuoju rožės žiedą,
Ramunę baltąją, kaip
sniegas...
Kai tiksi smilkiniai,
Rašau tau laiškus
Ir mintyse ištirpsta
viskas,
Ką sunaikina laikas;
Grįžta balta varnele,
Vis lankstoma iš
popieriaus,
Paleista krenta, krenta
netoli...
Trapiausias laikrodis –
Mūsų visų širdis,
Sustoja – ir naktis...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą