Gražu, kai už šešėlių
Matau saulę,
Be jos šviesos
Nebūtų jų,
Nebūtų valandos,
Kada susimąstau,
Kokia trapi būtis, –
Lyg antras planas –
Tai atvirkščias ir
piešinys
Ant namo sienos,
Medžio, žemės...
Tik nematau širdies
Ir nejaučiu, kad plaka
Į laiko žingsnių
taktą...
Pridėtum ranką,
Paliestum petį
Ir daug šešėlių
Trauktųsi iš tako...
Neslepiu veido, –
Tas pats šešėlis
Daug ką sako.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą