Šešėliuose

Gražu, kai už šešėlių

Matau saulę,

Be jos šviesos

Nebūtų jų,

Nebūtų valandos,

Kada susimąstau,

Kokia trapi būtis, –

Lyg antras planas –

Tai atvirkščias ir piešinys

Ant namo sienos,

Medžio, žemės...

Tik nematau širdies

Ir nejaučiu, kad plaka

Į laiko žingsnių taktą...

Pridėtum ranką,

Paliestum petį

Ir daug šešėlių

Trauktųsi iš tako...

Neslepiu veido, –

Tas pats šešėlis

Daug ką sako.