Gerumas – sieloje

Kaip tau atseikėti gerumo?

Jis būna žodyje ir akyse,

Ko nepasiekia rankos,

Ieškome ir danguje,

Ten – saulė ir mėnulis...

Gal jie pasikalba?

Kada pasverti žodį,

Kad jis paglostytų,

O dilgėlę nuskynę

Kvapą pajustume,

Ne dūrį, skausmą širdyje?

Kaip tau papasakoti, kad gerumas, –

Ne vien tik žodyje?