Dovana tau

Kiekvienas daiktas,

Iš ko jis padarytas,

Atima laiko – darbas

Už jį ir užmokėti tenka pinigais

Arba jausmu,

Nes pamatuoji, pasveri,

Matai jame ir žmogų,

Kūrėją – danguje

Ir tarp žmonių...

Kiekvienas medis ar gėlė

Žaliuoja ir pražysta,

Kai šviečia saulė,

Atvira erdvė;

Prieš Dievą danguje

Visi mes lygūs,

Nesipuikuojame darbu kitų

Ir nieko, netgi iš draugų,

Veltui nenorime,

Kad nevadintų veltėdžiu.

Yra gerų darbų ir norų,

Kuriuos savo valia skiriu

Tik iš širdies

Ir geram žmogui – savo žodžius,

Kad jaustume gerumą

Po pasaulio stogu

Veltui – dovanų, –

Nepasakyti žodžiai

Virsta šaltu ledokšniu...

Kur Lietuva – ten aš ir tu.