Tėvynė – tai gulbių
pulkelis,
Toks baltas, skriejantis –
Dinamiškas gyvenimas,
Kai pasikeičia kartos,
O matome tik debesis,
Kurie bučiuoja saulę,
Bet šildo žemę,
Kur gimė visos tautos,
LIETUVA.
Aukšti kalnai,
Viršūnėse – tik
sniegas,
Bet žėri saulė ir
juose,
Kaskart pažadina iš
miego
Pasaulio žmones,
Kad dirbtume, gyventume
Ramybėje ir darnoje.
Tėvynė, kur gimei,
užaugai,
Kur tavo tėvų pėdos,
Prosenelių kapas kalvoje,
Iš ten ir mūsų dainos
Į pačią širdį aidi,
Iš jos ir meilė
Savo kraštui, –
Čia Baltija ir pušys,
ąžuolynai,
Dauboje – pieva,
Amžinai žalia...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą