Adomo obuolys

Tik paukščiai pakelia sparnus

Ir skrenda, skrenda,

O mes – tik žemės grumstas,

Adomo obuolys,

Kuris į žemę krenta...

Kai Ieva žydi,

Jos visi sapnai,

Kad sulaikys taikos balandį

Ir jam „labanakt“ pasakys,

Dar apkabins Adomą,

Savo meilę...

Aistra – tik paukštis,

O tikroji meilė,

Kai susiglaudžia du sparnai

Ir abu vienu metu krenta...