2014 m. gegužės 2 d., penktadienis

Padėk man



Iš kur gauna žmogus jėgų
Gyvenimą gyventi,
Iš kur saulutė teka,
Ką ji pamato žemėje,
Kai motinos diena
Jau tapo visų šventė?
Kur ta gyvybės atsvara,
Kai supa mintys,
Kad bus pasaulio pabaiga
Ir visi galės prisikelti?
Meilė – dvasia,
Kuri ir įkvėpė kūne
Savo buveinę
Ir tęsia giminę,
Palieka po savęs
Ir motinystės šventę.
Ar mato dukros, sūnūs,
Kai motina priklaupia,
Ryte tik už juos meldžiasi,
Kad jie užaugę
Negandas aplenktų,
Kaip sūrią ašarą,
Kurią kas dieną braukia,
Kai vaikų keliai kruvini,
Tada nusvyra rankos;
Sugyja žaizdos ir aplanko džiaugsmas.
Niekas neatperka
Ir ašaros vienos,
Kada vaikų nesiekia akys,
Debesys užslenka...
Sūnau,
Paduok man baltą gėlę,
Įpinsiu ją į savo maldą.
Gyvybė – šventė.



2 komentarai:

diNear. rašė...

Labai gražus eilėraštis ir visi teisingi žodžiai.
Jusu nauja pažistamuoje iš autobusų stotelės(Šeškinės poliklinika)
Irina Romanova.

diNear. rašė...
Autorius pašalino šį komentarą.