Pergalės dienai

Karo lauke nebuvusiems

Atrodo, kad kulka – žaidimas,

O grįžusiems – prisiminimas,

Kad broliškam kape

Kraujas sustingo

Ir šaukiasi namo

Per amžius motinos

Prie savo raudų kryžiaus

Nelaimingos.

Seniai pasibaigė kova – taika,

Bet kulkos kaukia,

Lekia iš širdies į širdį –

Tai likusi iš tų laikų

Didžiulė neapykanta,

Kad perstatinėja kulkomis ribas,

Kurios pasaulį vėl dalina.

Minėkime taikos dienas,

Kol karo tvaikas tvyro.