Poezija – tai paukštė,
Paleista į laivę
Iš mūsų vidaus –
Tokia balta, šviesi, –
Tarsi balandis iš
narvelio,
Kada jo skrydį stebi
Jūsų akys...
Kiekvieno žodžio kelias
–
Vis kitokia kryptimi,
Ką sukuriame,
Vėl paleidžiame į
kelią,
Kad pasivytų ir matytų
Saulė danguje,
Kokia plati mūsų jausmų
erdvė...
Mes mylime gimtinę,
Savo šalį,
Savo draugus šalia,
Net ir labai toli...
Nuplukdome į ateitį
nupiešę
Ant svajonių laivo
K. Čiurlionio
„Svarstykles“
Ir amžinąjį REX.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą