2014 m. gegužės 3 d., šeštadienis

Kurapkos



Maža paukštelė
Triūsia po namus
Ir sunešė lizdelį,
Kiekvieną šapą apžiūrėjo,
O jie – pernykščiai,
Nuo lūžusių šakų
Ir kritę jau į žemę,
Kur išdraikė vėjas.
Tarp smilgų gan aukštų
Kaišinėlius padėjo
Ir išsirito taip maži,
Kaip duonos trupinėliai.
Sušilo ir pakilo,
Ant savo kojų pasikėlė,
Pro šalį skrisdamas kranklys
Jau vieną pastebėjo
Ir nepagailėjo...
Kitas pasislėpė būry
Ir bėgo, bėgo,
Bet sakalo taikli akis
Dar vieną pervėrė
Tarsi žaibu:
– Kur tu, sūnau skrendi,
Be plunksnų ir sparnų prieš vėją?
Oi, šauksmas nepadėjo...
Ketvirtas džiaugėsi ryte,
Paskui mamą skubėjo,
Bet čia, už krūmų,
Laukė lapė, širdelė sudrebėjo...
Tokia trumpa ta vasara
Ir naktys jau ilgėja,
Nuskuto dirvonus ruduo
Ir pulkas sumažėjo...
Pasipuošė tėvai
Krūtines laimės pasagėlėmis,
Bet sniegas baltas jų pėdas atvėrė.
Pakyla, nusileidžia
Vis mažiau, kaskart mažiau,
O pilkos plunksnos byra
Net nuo šalto vėjo.
Beliko kelios kurapkėlės.

Komentarų nėra: