Pavasaris sušildo
Ne tik sniegą,
Šaltus varveklius;
Laša po vieną lašą
Ant juodos žemės,
Gatvės grindinio,
Kol juodą akmenį
pratašo...
Tada ir kyla žaluma:
Pražysta pienės,
Mėlynos žibutės,
Akacijų aukšta tvora,
Kad širdys susijungtų...
Pražysta medžiai, –
Jų nepaprasta galia, –
Kad šile kvapas
Sveikatą dalintų.
Oi, baigiasi pavasaris,
Kada kaštonų žvakės
Užsidega ir vėl
nurimsta...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą