2014 m. gegužės 12 d., pirmadienis

Susimąsčiau



Pasitiki vaikais visi
Ir leidžia skristi –
Tai meilė ir viltis,
Kad jie galės sugrįžę,
Savo lizdą atpažinę
Pasveikinti tėvus,
Kai būna šventė,
Šviečia saulė viršuje,
Kai debesų laivai praplaukia,
Žaibas tvykstelėja
Ir audra nurimsta...
Negali paukštis savo lizdo ginti
Nuo stipresnių, išalkusių,
Todėl išlieka stipresni,
Kuriais tėvai pasitiki...
Jei neišlaiko skrydžio,
Gyvenimo išbandymų,
Paukščiai negrįžta,
Bet mes – kitokie,
Mylime savo vaikus visokius...
O gal aš klystu?


Komentarų nėra: