Susimąsčiau

Pasitiki vaikais visi

Ir leidžia skristi –

Tai meilė ir viltis,

Kad jie galės sugrįžę,

Savo lizdą atpažinę

Pasveikinti tėvus,

Kai būna šventė,

Šviečia saulė viršuje,

Kai debesų laivai praplaukia,

Žaibas tvykstelėja

Ir audra nurimsta...

Negali paukštis savo lizdo ginti

Nuo stipresnių, išalkusių,

Todėl išlieka stipresni,

Kuriais tėvai pasitiki...

Jei neišlaiko skrydžio,

Gyvenimo išbandymų,

Paukščiai negrįžta,

Bet mes – kitokie,

Mylime savo vaikus visokius...

O gal aš klystu?