Pakyla lašas,
Plaukia kaip migla,
Jį vėjas neša
Tiktai į padangę,
Į baltą debesį
Vis jungiasi rasa,
Paskui vaivorykštė
Per dangų išsiskleidžia -
Nuo vieno krašto
Iki kito ir apgaubia žemę;
Tokia tyra rasa,
Iš kur gerumą semiasi...
Pasemk į delną
Tiktai vieną lašą,
Pakelk prieš saulę,-
Jame visa vaivorykštė -
Tai mano, tavo
Ir dangus, ir žemė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą