Yra nuo seno
Tokia prigimtis,
Kad gimsta su spygliais
Ir šiek tiek apsisaugo -
Nuo kvailo šuns,
Nuo gudrios varnos,
Kuri vis ieško
Net šunėko kaulo...
Kas lieka - kirminui,
Kuris neišrankus,-
Kaip dygi baimė,-
Kad neapverstų
Ir nesukapotų
Dar aštriu snapu
Ar baltais dantimis -
Toks buvo visada ir bus
Neturinčių spyglių
Mažųjų padarų pasaulis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą