Yra gėlė,
Kurią norėtum
Amžinai matyti,-
Tokia dar pasaka yra
Ir apie akmeninę gėlę,
Kurios ir laikas -
Niekas neištrintų.
Kai susitinka kas,
Visai atsitiktinai,
Net nematuoji
Nuoširdumo žingsnių,
Atsiveri tarsi versmė,
Manai - gėlė,
Iš jos srovena gėris
Ir spindi, spindi...
Ne, tu nevertas,
Kad kalbėtų ta versmė,-
Mažesnis visada esi,
Jeigu gimei varge,
Nelemta tau ir gėlę pamatyti,
Tuo labiau – nuskinti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą