Didžiausias noras,
Kad Eglės vaikams
Nebūtų laužiamos
Jų užaugintos šakos,
Kad virtę medžiais
Oštų amžinai,
Prie motinos galėtų
Kas dieną prisiglausti.
Kad beržo kvapnūs
Žali pumpurai
Pavasarį vėl išsiskleistų,
Kad klevo būtų
Dar saldi sula,
Žydėtų geltoni žiedai
Ir lapai juos pridengtų,
O ąžuolo gilės pribręstų.
Net drebulės jaunos
Žiedų pūkai,
Į vieškelį pakliuvę,
Nepaklystų debesy
Ir tėvo vardą šauktų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą