Liepa, liepele,
Būk man mergelė,
Nes mus sodino
Prie viešo kelio,-
Skrenda paukštelis,
Liečia sparneliais,
Tupia ir gieda
Savo dainelę
Mums ant šakelių...
Tavo žiedeliai –
Aukso kraitelės,
Kur bitės dūzgia
Ir jas ragauja...
Mano berželi,
Mano baltasis,
Tavo žodeliai -
Tiesiai į ausį;
Girdžiu, kaip laša,
Sula tyros žemės,
Iš kur mūsų šaknys
Gyvybę semia.
Taip ir stovėsime
Prie viešo kelio,
Abu žiūrėsime
Tiesiai į saulę -
Į tėviškėlę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą